Naujienos

Vasara – metas pasimėgauti saule, kelionėmis, skaniu maistu ir pramogomis. Tačiau planuojant atostogas svarbu nepamiršti atsakingo finansų valdymo. Nesvarbu, kiek laiko keliaujate, Lietuvoje ar po egzotines šalis, – lengva pasiduoti pagundai išleisti daugiau nei planavote. LKU kredito unijų grupės finansų ekspertas dalijasi patarimais, kaip planuoti vasaros išlaidas, kad ruduo netaptų iššūkiu.

Atšilus orams dažniau sėdame į automobilius, laiką leidžiame lauke ar kurortuose, renkamės pietus ar pramogas mieste. Visa tai neatsiejama vasaros sezono dalis, kuri atsiliepia padidėjusiomis išlaidomis.

Ar tai reiškia, kad reikėtų atsisakyti vasaros džiaugsmų? „Tikrai ne, – sako LKU grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius. – Svarbu protingai įvertinti savo finansines galimybes ir planuoti vasaros išlaidas iš anksto“. Eksperto įsitikinimu, tai galima padaryti savo kasdienybėje prisijaukinus kelias paprastas taisykles.

1 patarimas: „50-30-20“ taisyklė

Turint ribotus finansinius išteklius, nepakanka finansų planuoti intuityviai. Reikia turėti aiškų mėnesio biudžeto išskirstymą. Tokia finansų kontrolė suteiks saugumo ir leis atsidėti šiek tiek pajamų. Tam gali padėti taisyklė „50-30-20“ – tai būdas paskirstyti savo pajamas, kad būtų užtikrintas balansas tarp išlaidų ir taupymo.

Taisyklė apibrėžia, kad 50 % mėnesio pajamų turėtų būti skiriama būtinosioms išlaidoms, tokioms kaip būsto išlaikymas, maistas ir transportas. 30 % pajamų galima atidėti kintamoms išlaidoms, pavyzdžiui, pramogoms, rūbams, restoranams, o 20 % – taupymui.

R. Šukevičius pastebi – ženkli dalis gyventojų nėra sukaupę rekomenduojamo 3–6 mėnesių pajamų dydžio finansinio rezervo arba jį naudoja netinkamai: „Finansinis rezervas yra skirtas netikėtiems atvejams, kai, pavyzdžiui, sumažėja pajamos ar reikalinga padengti skubias medicinines išlaidas. Vasaros sezonu neretas gyventojas taupęs ištisus metus, vasarą santaupas išleidžia atostogoms, o rudenį – pradeda taupyti nuo nulio.“

Kad taip nenutiktų, ekspertas pataria atostogoms kaupti iš 30 % „kišenės“. „Rekomenduoju nusprendus, kiek vidutiniškai norėtumėte skirti laukiamoms atostogoms, kas mėnesį šiam tikslui atsidėti pinigų iš 30 % dalies“, – teigia R. Šukevičius.

Tačiau reikia nepamiršti, kad taisyklę ir procentines dalis kiekvienas turėtų prisitaikyti pagal savo individualią situaciją ir gaunamas pajamas.

2 patarimas: Taupyti ir įdarbinti

Taupyti efektyviau galima pasitelkus tam tikras saugaus investavimo priemones, pavyzdžiui, indėlius. Indėliai yra mažiausios rizikos taupymo priemonė, už kurią galima gauti garantuotą grąžą, kuri papildys santaupų biudžetą ir neleis pinigams nuvertėti.

„Verta suprasti, kad taupymas ir lėšų įdarbinimas yra skirtingi būdai atsidėti pinigus – mat pastaruoju būdu taupomi pinigai turi potencialo uždirbti naujus pinigus. Taupant mokėjimo sąskaitoje kyla daugiau pagundų juos išleisti, o grynaisiais – nesaugu ir sukaupti pinigai nuvertėja“, – sako R. Šukevičius ir prideda, kad LKU grupės kredito unijos moka vienas didžiausių indėlių palūkanų Lietuvoje. Štai už 12 mėnesių indėlį pastarosios gali pasiūlyti ir 4 % ar daugiau siekiančias palūkanas.

Finansų įstaigos įprastai siūlo dviejų tipų indėlius – terminuotuosius ir taupomuosius. „Kurį indėlio tipą pasirinkti, priklauso nuo priimtino taupymo būdo ir turimos sumos. Terminuotieji indėliai yra skirti didesnei sumai laikyti, jų negalima papildyti, o įnešta suma – fiksuota ir nekintama. Palūkanos mokamos kas mėnesį arba termino pabaigoje.

Tuo tarpu taupomieji indėliai yra skirti didesnei sumai sukaupti per ilgesnį laikotarpį. Pradinė suma dažniausiai būna maža. Šį indėlį visą jo laikotarpį galima papildyti reguliariais arba nereguliariais įnašais, o palūkanos kitą mėnesį skaičiuojamos jau nuo didesnės sumos. Taip pat kai kuriose kredito unijose dalį indėlio galima atsiimti nemokamai, kas suteiks papildomo saugumo“, – aiškina R. Šukevičius.

3 patarimas: Ne tik planuoti, bet ir plano laikytis

Sukaupus biudžetą atostogoms, svarbu pagal jį įsivertinti, kiek ir kaip atostogauti galite sau leisti. Ir svarbiausia – išvykus taip lauktų atostogų bei atsipalaidavus reikėtų nepamiršti to plano laikytis, primena ekspertas. Mat atostogų metu pagunda išlaidauti didėja.

„Apsisaugoti nuo atostogų biudžeto perviršio, visų pirma, padeda išankstinis planavimas ir to plano laikymasis. Suplanuokite išlaidas transportui, pramogoms, maitinimo paslaugoms iš anksto. Taip pat biudžete reikėtų pasilikti vietos nenumatytoms išlaidoms ir lauktuvėms“, – rekomenduoja R. Šukevičius ir pataria pastarosioms išlaidoms turėti grynųjų – tokiu būdu vizualiai matysite, kiek dar galite išleisti.

O jeigu taip nutiko, kad biudžeto atostogoms nesukaupėte, apgalvokite, ar tikrai verta atostogauti vasarą. Galbūt geriau pradėti taupyti dabar, o atostogomis mėgautis rudenį, kai neretai kelionių organizatoriai pasiūlo mažesnes kainas.