Naujienos

Viešojoje erdvėje ir kiekvieno žmogaus aplinkoje žodis „investicija“ tapo kasdienišku: „investavau į grožį“, „investavau į gerus žieminius batus“ ir pan. Kad dažniausiai tai – ne investicija, o išlaidos, nesusimąstoma. Juolab nepagalvojama, kad kiekvieną tikrą investiciją lydi ir rizika, kurią būtina pasverti. Taip „investuojant“ kasdienybėje ir nesigilinant į įtartinus siūlymus, gyventojai susiduria su investiciniais sukčiais ir neretai patiria reikšmingą finansinę žalą.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, 2024 m. II ketvirtį investicinio sukčiavimo atvejų mažėjo (378 atvejai, palyginti su 551 pirmąjį metų ketvirtį), tačiau iš gyventojų šiuo metodu išviliotų lėšų suma augo ir, palyginti su kitais sukčiavimo metodais, dėl investicinio sukčiavimo gyventojų patirti finansiniai nuostoliai buvo didžiausi. Per antrąjį šių metų ketvirtį investiciniai sukčiai iš gyventojų išviliojo 1,7 mln. Eur, o vidutinė išviliota suma sudarė daugiau nei 4500 Eur.

„Investicinis sukčiavimas – metodas, kuriam geriausias ir kone vienintelis priešnuodis yra kritinis žmogaus mąstymas. Pavojaus signalas turi įsijungti tą pačią akimirką, kai su asmeniu susisiekia nepažįstamas žmogus ir pasiūlo investuoti su didelio pelno garantija ir minimalia rizika. Kiekvieną investiciją lydi rizika: kuo didesnė grąža – tuo didesnė rizika, ir investicijų sėkmė negali būti garantuota. Be to finansų įstaigos neteikia atsitiktinių pasiūlymų investuoti gyventojams telefonu ir juolab konsultacijų šia tema, jei pats gyventojas dėl to nesikreipė. Jei žmogus jau susivokė, kad įklimpo į finansinio sukčiavimo schemą, svarbu nedelsiant apie tai informuoti policiją ir kredito įstaigą“, – komentuoja Lietuvos bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Ji priduria, kad tiek Lietuvos bankų asociacija, tiek kiti finansų rinkos partneriai nuolat viešumoje teikia informaciją apie finansinio sukčiavimo metodus, mastą ir rekomendacijas, kaip išvengti susidūrimo su finansiniais sukčiais. „Tikiuosi, kad edukacija ir mūsų visų pastangos ugdant gyventojų finansinį raštingumą duos laukiamų rezultatų ir gyventojai taps atsparesni piktavalių pinklėms“, – sako E. Čipkutė.

Tiek apie investicinį sukčiavimą, tiek apie kitus finansinio sukčiavimo metodus informacijos galima rasti svetainėje www.atpazinksukciu.lt, čia pat galima pranešti ir apie sukčiavimo atvejus el. paštu [email protected]. 

Kaip veikia investiciniai sukčiai?

Investicinio sukčiavimo schemos – sudėtingos, o ryšys su potencialia auka užmezgamas palaipsniui ir pasitelkiant įvairias manipuliacijas. Gyventojas gauna netikėtą pasiūlymą investuoti platformoje, kuri žada didžiulę grąžą ir neįtikėtinai mažą riziką. Jei žmogų pavyksta sudominti – iš pradžių siūloma investuoti nedidelę, iki kelių šimtų eurų, sumą, kartais netgi pademonstruojama pirmosios investicijos grąža neva asmens sąskaitoje, kuri iš tikrųjų yra sukčių kontroliuojama sąskaita. Piktavaliai įgauna aukos pasitikėjimą, pereina prie draugiško bendravimo tono, apsimeta esą geranoriški „asmeninių finansų patarėjai“.

Žingsnis po žingsnio iš žmogaus pradedama reikalauti vis didesnių sumų, tikinant, kad tik taip asmuo sulauks žadėto milžiniško uždarbio. Sukčiai įtikina bendravimą perkelti į pokalbių programėles, tuomet pradeda daryti vis didesnį psichologinį spaudimą aukai, reikalaudami investuoti vis daugiau ir nesidrovėdami netgi siūlyti skolintis iš artimųjų, pažįstamų žmonių ar greitųjų paskolų įmonių.   

Neretai apgaudinėjami žmonės šiame etape jau susivokia įkliuvę į spąstus, tačiau net ir tada artimiesiems bei policijai nepraneša apie sukčiavimo atvejį, kadangi jaučia gėdą arba yra įtikinti, jog tokios informacijos atskleidimas atims iš jų būsimus „turtus“.

Jei žmogus primygtinai paprašo išmokėti investuotą sumą, finansiniai sukčiai paprastai dingsta. Bet visa schema nebūtinai tuo pasibaigia: sukčiai dar gali sugrįžti „gelbėti“ fiktyvių investicijų, prisistatydami, pavyzdžiui, policijos atstovais ir siūlydami išeitį su sąlyga – dar papildomai sumokėti „administracinių mokesčių“.

Pagrindiniai investicinio sukčiavimo požymiai

• Žadamas pernelyg didelis pelnas su minimalia rizika. Investuojant iš tikrųjų, didesnė grąža reiškia ir didesnę riziką.
• Neaiški „investavimo bendrovė“. Sukčiai prisistato įmonių, apie kurias bazinės informacijos – tokios, kaip finansinės ataskaitos –  neįmanoma rasti internete, atstovais.
• Skubotas sprendimų priėmimas. Sukčiai ragina veikti greitai, manipuliuodami pažadais, kad „tokių progų daugiau nebus“.
• Pasiūlymas skamba geriau, nei tai įmanoma. Telefonu žadami milžiniški turtai – beveik visada apgaulė.  
• Slaptumas. Sukčiai įkalbinėja nepasakoti aplinkiniams apie „investicijas“, tikindami, jog informacija „konfidenciali“. Tai – pagrindas įtarimams.
• Netikėtumas. Jei niekada nesidomėjote investicijomis, atsitiktinis ir netikėtas pasiūlymas veikiausiai yra bandymas apgauti.

Pagrindinės rekomendacijos, kaip išvengti investicinių sukčių

• Kritiškai vertinkite kiekvieną netikėtai gautą pasiūlymą investuoti. Jei žadama didžiulė grąža – pasidomėkite apie rizikas. Jei rizikos ignoruojamos arba nuvertinamos, greičiausiai susidūrėte su sukčiais.
• Tikrinkite pasiūlymą: peržiūrėkite Lietuvos banko viešai skelbiamus licencijuotų ir reguliuojamų finansų valdymo įmonių sąrašus. Ieškokite atsiliepimų apie pasiūlymą ir domėkitės, ar nėra jau anksčiau nukentėjusių žmonių įspėjimų.
• Neskubėkite ir apgalvokite. Spaudimas pernelyg greitai priimti sprendimus ir patikėti savo asmenines lėšas nežinomiems subjektams – apgaulės požymis.
• Išsiaiškinkite lėšų grąžinimo sąlygas – visuomet domėkitės, kokiomis sąlygomis ir kada galėsite atsiimti investuotas lėšas.
• Saugokite asmeninę informaciją. Netikėtai gavę pasiūlymą investuoti, niekada neatskleiskite savo asmeninės ar finansinės informacijos.
• Naudokitės tik oficialiais bendravimo kanalais ir nesileiskite į bendravimą privačiomis žinutėmis ar pokalbių programėlėse. 

Lietuvos bankų asociacijos rengta informacija