Ar kada susimąstėte, kaip atrodo darbo diena to žmogaus, kuris nusprendžia, ar jūs gausite reikiamą paskolą, ar ne? Į kokias rizikas kreipiamas didžiausias dėmesys ir kaip priimamas lemtingas sprendimas? Daugybę darbų „pasimatavęs“ garsus aktorius Mantas Stonkus šįkart atvyko į Kauną, kur dienai tapo Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) komandos dalimi.
Svarbiausi sprendimai priimami viename pastate
Būtent LCKU, vienijančioje 45 kredito unijas, rengiami visi sutarčių šablonai ir kiti teisiniai dokumentai bei vykdomos konsultacijos įvairiais einamaisiais klausimais – tuo rūpinasi Teisės departamentas. Itin reikšmingą dalį užima ir čia įsikūręs Finansų departamentas, tame pačiame biure Mantą pasitinka ir Verslo vystymo departamentas:
„Vystome savo elektroninės bankininkystės sistemą, mobiliąją programėlę, turime mokėjimo korteles „Mastercard“ bei daug kitokių partnerysčių su išorės paslaugų tiekėjais“, – pasakoja M. Stonkų pasitikęs ir darbovietę aprodęs LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.
Keliaujame toliau. Iždo departamente saugomi visų 45 kredito unijų pinigai, laisvos lėšos atsakingai ir likvidžiai investuojamos – dalis pinigų investuojama į paskolas, o kita dalis – į vertybinius popierius.
Toliau LCKU vadovas Mindaugas veda Mantą aprodyti Informacinių technologijų departamento, kur vykdoma techninė priežiūra, visai šalia ir dar vienas padalinys, kurio darbuotojai vykdo pinigų plovimo prevenciją.
Pagrindinis darbuotojo principas – skolinti pinigus, tarsi jie būtų savi
Apžiūrėjęs didžiąją dalį biuro, M. Stonkus nuvedamas į padalinį, kuris uždirba daugiausiai pinigų. Tai, žinoma, Kreditų departamentas. Štai Mindaugas detaliai papasakoja, kaip 100 Eur suma čia „įdarbinama“, kiek sumokama kreditoriui, o kiek nuo tokios sumos uždirba įmonė.
„Visų 100 Eur negali paskolinti. Yra tam tikri reikalavimai, kiek likvidžių lėšų turi likti, kokie kapitalo reikalavimai. Tad visų 100 Eur neįdarbinsi, bet 60–70 Eur iš tos sumos įdarbinti galima. Jei skoliname, pavyzdžiui, už 4,5 proc. plius EURIBOR, mokame indėlininkui palūkanas, turime savo maržą ir iš to uždirbame. Atrodytų, keli procentai, tačiau esant didesniam kiekiui pinigų kažkas išeina. Mūsų grupės turtas – 850 mln., tad tie procentėliai susiskaičiuoja“, – sako LCKU vadovas M. Vijūnas.
Būtent šiame Kreditų departamente Mantas ir užims vienadienio darbuotojo poziciją. Aktoriui parodoma jo darbo vieta, o Manto vadovas Eimantas Valentinas, Kreditų departamento direktorius, pasiteirauja, su kokiais lūkesčiais atkeliavo žinomas vyras.
„Pagrindinis principas čia turėtų būti „skolinu kaip savo pinigus“. Reikia labai daug visko žinoti. Su matematika, kiek girdėjau, sekasi labai gerai. Su pardavimais irgi ne problema. Tada reikia būti truputį teisininku, turėti analitinį mąstymą. Dar vienas principas šiame darbe – „devynis kartus atmatuok, dešimtą atrėžk“, – naująjį darbuotoją rimtai nuteikia Eimantas.
Kredito rizika: į ką kreipiamas didžiausias dėmesys
Mantas mokymosi procesą trumpam atideda į šalį ir patraukia pas dar vieną LCKU Finansinių rizikų departamento direktorę Ingridą Kedytę. Jos vadovaujamas skyrius kuria įrankius, skirtus įvertinti kredito riziką. Šioje vietoje ypatingas dėmesys atkreipiamas į pasiskolinti panorusio žmogaus pajamas, mat turto išieškojimas yra pats paskutinis, kritinis žingsnis, kuomet jokių kitų galimybių nebepavyksta rasti.
M. Stonkui pateikiama užduotis, kad pasitikrintų, kaip suvokia apie kredito riziką.
Petras Petraitis prašo 255 tūkst. Eur paskolos 320 kv. m namo įsigijimui Vilniuje. Pirkimo kaina – 300 tūkst. Eur, o DSTI (įsipareigojimų/pajamų santykis) – 39 proc. Šio 2002-ųjų metų statybos ir 100 proc. baigtumo namo rinkos vertė – 320 tūkst. Eur, o kredito gavėjas ketverius metus dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje IT skyriaus direktoriumi, gauna pastovų nuo 3000 Eur/mėn. darbo užmokestį, šiuo metu kitų finansinių įsipareigojimų neturi.
Manto paprašoma įvertinti tokio potencialaus projekto rizikas ir rizikas mažinančius faktorius. Viena rizikų šiame projekte, anot Ingridos, būtų neįprastai didelis NT plotas, mat tokį namą išieškojimo procese parduoti būtų keblu. Be to, maksimalus įsipareigojimų ir pajamų santykis gali būti 40 proc., tad pasiskolinti norintis asmuo labai priartėjęs prie leistinos ribos.
Apsilankė naujame kvartale Santariškėse: jaukumu priminė filme matytus vaizdus
Perkandęs kredito rizikos vertinimo subtilybes, M. Stonkus supažindinamas su kitomis darbuotojo pareigomis. Viena jų – vizitai pas klientus, kurių metu atliekamas monitoringas, unijos atstovas susipažįsta su realia situacija, kaip klientui sekasi įgyvendinti unijos finansuojamus projektus.
Taigi M. Stonkus važiuoja pas vieną tokių klientų. Mažaaukštės statybos kvartale jį pasitinka namų kvartalo „Naujosios Santariškės“ Vilniuje pardavimų vadovė Rūta.
„Esame gražus žalias mažaaukštės statybos kvartalas, kuriame yra daug žalios erdvės, vaikų žaidimų aikštelės, mūsų pasididžiavimas – krepšinio aikštelė. Lietuva juk – krepšinio šalis“, – pasakoja pardavimų vadovė Rūta.
Įsijautęs į LCKU darbuotojo vaidmenį, M. Stonkus sako išnagrinėjęs įmonės finansines ataskaitas ir matantis, kad klientai vykdo įsipareigojimus. Visgi, bene didžiausias iššūkis, tikina Rūta, – išlaikyti tokią atmosferą, kad potencialūs ir jau esami kvartalo gyventojai jaustųsi patenkinti ir laimingi, tad labai svarbu laikytis visų pardavimo metu duotų pažadų pirkėjui.
Garsus aktorius keliauja apžiūrėti vieno įrengto buto kvartale ir sako sužavėtas gyvenvietės jaukumu, erdvės pojūčiu – tai aktoriui primena filmuose rodomas scenas su uždarais kvartalėliais. Netrukus vyras įžengia į įrengtą 54 kv. m butą. „Kaip jauku ir gražu“, – pasigėrėjimo apžiūrėjęs butą neslepia Mantas.
Nors šiame kvartale butai paprastai parduodami su daline apdaila, pirkėjui, anot Rūtos, suteikiami visi reikiami kontaktai, kad vos panorėjęs jis galėtų įsirengti butą negaišdamas laiko meistrų paieškoms. Be to, būsimas gyventojas turi didelę laisvę butą suprojektuoti taip, kaip tik nori.
Delfi.lt portalo informacija
Atgal 
